Naujausia ISI tyrėjų publikacija atskleidžia mikrokredencialų potencialą skatinti socialines, ekonomines ir aukštojo mokslo inovacijas
2023-ieji metai Inovatyvių studijų instituto tyrėjams prasidėjo puikia žinia – sisteminės literatūros analize paremtas straipsnis „Exploring the potential of micro-credentials: A systematic literature review“ apie mikrokredencialų potencialą skatinti socialines, ekonomines ir aukštojo mokslo inovacijas jau publikuotas tarptautiniame, recenzuojamame, atviros prieigos žurnale Frontiers in Education (Q2)! Tyrimas atliktas ir straipsnis parengtas įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Skaitmeniniai mikrokredencialai aukštajame moksle“ (projekto nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0003).
Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – remiantis integraliu požiūriu, išanalizuoti mikrokredencialų potencialą skatinti socialines, ekonomines ir aukštojo mokslo inovacijas. Nors straipsnyje analizuojami moksliniai straipsniai apima priešpandeminį ir pandemijos laikotarpius (2015-2022), šiuo tyrimu siekta susisteminti kitų tyrėjų rezultatus ir pateikti pagrįstas įžvalgas kaip tolesnė mikrokredencialų plėtra galėtų prisidėti prie tvaraus atsigavimo po COVID-19 pandemijos, skatinant socialines, ekonomines ir aukštojo mokslo inovacijas. Sisteminės literatūros analizės metu gauti rezultatai diskutuojami atsižvelgiant ir į naujausią kitų mokslininkų išsakomą kritiką, kad šis mikrokredencializacijos procesas kelia „moralinę grėsmę” (Ralston, 2021, p. 95) dėl galimybės paspartinti švietimo infliaciją ir komercializaciją.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, mikrokredencialų potencialą prisidėti prie tvaraus atsigavimo po pandemijos, galima įžvelgti ir atskleisti per skirtingus aspektus, pavyzdžiui, tarp kitų suteikiamų galimybių, jie suteikia daugiau galimybių asmenims kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, integruotis į darbo rinką (ekonominis kontekstas), skatina mokymąsi visą gyvenimą, leidžia ilgiau išlikti konkurencingiems darbo rinkoje bei lanksčiau planuotis savo profesinio tobulėjimo kelią (socialinis kontekstas). Taip pat, atlikta analizė atskleidžia, kad aukštosios mokyklos gali būti laikomos tiek teikėjos, tiek inovacijų diegėjos mikrokredencializacijos procese. Svarbu, kad aukštojo mokslo institucijos pripažintų, kad mikrokredencialai yra inovatyvi praktika, reikalaujanti pokyčių ir lankstumo, kuriant kompetencijomis grindžiamas studijų programas bei siekiant atliepti besimokančiųjų poreikius. Taip pat, kaip rodo tyrimo rezultatai, aukštosioms mokykloms reikia glaudžiau bendradarbiauti su darbo rinka, plėsti neformalaus ir savaiminio mokymosi vertinimo ir pripažinimo paslaugas bei funkcijas, kurti galimybes kaupti kreditus, reorganizuoti veiklos struktūras, užtikrinti reikiamą infrastruktūrą mikrokredencialų išdavimui ir pan. Tikima, jog mikrokredencialų diegimas aukštojo mokslo institucijose galėtų didinti ir absolventų įsidarbinamumo galimybes.
Gautais rezultatais ir pateikiamomis išvadomis, straipsnis prisideda prie pastaruoju metu ypač sparčiai augančio mikrokredencialų tyrimų lauko, ir suteikia įžvalgų tolimesnių tyrimų vykdymui.
Visą straipsnį galite perskaityti čia.
Straipsnis parengtas ir publikuotas įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Skaitmeniniai mikrokredencialai aukštajame moksle“ (projekto nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0003). Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0003) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Finansuojama kaip Europos Sąjungos atsakas į COVID-19 pandemiją.
